- išvėjinti
- išvė́jinti tr. 1. išvėtyti: Mažam vėjuj sunku išvė́jint rugius Dglš. Išvė́jink, boba, rugelius, bus duonelė gardesnė Prng. 2. žr. išvėdinti 2. | refl.: Pievas laikas nuo laiko reikia išakėt, kad išsivėjintų Bsg. \ vėjinti; išvėjinti; pasivėjinti
Dictionary of the Lithuanian Language.
